Mokslo politika ir populiarinimas

Scientix - konferencija tiksliųjų mokslų mokytojams

2011-05-14T04:57:00.000-07:00

… Kaip pasakė vienas iš konferenciją atidariusių svečių John Holman (University of York, UK): “no education system can be better than the people in it” (jokia švietimo sistema negali būti geresnė už jai priklausančius žmones). Taigi prieš kritikuojant sistemą, matyt, derėtų visgi pradėti nuo savęs.

Šiame straipsnyje tiesiog pasidalinsiu žiniomis bei patirtimi, įgyta iki dabar ir per š.m. gegužės 6-8 dienomis įvykusią pirmąją Scientix konferenciją, skirtą tiksliųjų mokslų mokytojams, studentams, universitetų dėstytojams, įvairių organizacijų atstovams ir visiems, besidomintiems pedagogikos kryptimi. Konferencija vyko Europos Sąjungos sostinėje - Briuselyje (Belgija).

Apie Scientix konferenciją teko išgirsti iš užsienio informacinių šaltinių. Mane kaip studentę, šiek tiek besidominčią pedagogika, dalyvauti paskatino tai, jog ši konferencija - atvira visiems, tiek pradedantiems studentams, tiek profesoriams. Norint dalyvauti renginyje tereikėjo užsiregistruoti Europos Komisijos sukurtame Scientix internetiniame portale ir apsispręsti dėl dalyvavimo formos, t.y. žodinio pranešimo skaitymo, stendinio pranešimo pristatymo arba tiesiog laisvojo dalyvio statuso. Daugiau galimybių dalyvauti šiame tarptautiniame renginyje suteikė ir tai, jog konferencija buvo nemokama. Taigi tereikėjo padengti tik savo kelionės ir nakvynės išlaidas (konferencijos metu numatytas maitinimas - nemokamas).

Konferencijos dalyvių sąrašuose Lietuvos atstovų buvo nedaug: aš ir viena mokytoja iš Kauno. Visas dalyvių spektras - labai įvairus. Labiausiai dominavo Europos Sąjungos šalys, tačiau buvo svečių ir iš Rusijos, Serbijos ir kt. Man asmeniškai labai teigiamą įspūdį paliko aktyvus estų dalyvavimas ir užsienio šalių ypatingai teigiamas požiūris į juos.

Scientix konferencija iš esmės buvo apie įvairius projektus Europoje mokslo ir švietimo bendruomenėms. Renginio metu buvo galima ne tik susipažinti su žmonėmis, atsakingais už vykdomus projektus, užmegzti tarpusavio ryšius, bet ir pasidalinti patirtimi, žiniomis, unikalia praktika mokyklose bei pasiekimais.

Konferencijos programą sudarė žodinės sesijos, stendinių pranešimų ir parodų sesijos, dirbtuvės bei kitos veiklos konferencijos dalyviams, tokios kaip, pavyzdžiui, mokslinio “Jazz” vakaras ir mokslinė viktorina.

Žodinės sesijos, kuriose pateikta informacija ypač aktuali Lietuovos mokytojams:

ES projektai mokytojams: “Profiles” (skatinimas imtis naujų ir efektyvesnių būdų mokymui), “Hands-On-Universe” (švietimo programa, leidžianti mokiniams tirti Visatą, naudojantis turimomis tiksliųjų mokslų, matematikos ir technologijų žiniomis), “S-TEAM” (mokymo metodai), “INQUIRE” (tyrimo pagrindu parengtas mokytojų rengimas darniai ateičiai), “SCeTGo” (tiltas tarp formalaus ir neformalaus švietimo), “Primas” (matematikos ir gamtos mokslų tyrimų skatinimas), “STENCIL” (Europos pedagogikos tinklas kūrybiškam ir inovatyviam mokymui), “SEEP” (tinklas, jungiantis mokytojus ir specialistus), “Photonics Explorer” (mokomoji medžiaga fotonikos tema), “Fibonacci” (tiksliųjų mokslų mokymo ir mokymosi metodų sklaida), “EUNAWE” (astronomijos ir kosmoso aspektai, skirti padidinti vaikų susidomėjimą mokslu ir technologijomis), “Science on Stage” (iniciatyva, skirta mokytojams iš visos Europos dalintis savo gamtos mokslų dėstymo patirtimi), “Dynalearn” (įdomus įrankis besimokantiems, padedantis susieti žinias, informacijos šaltinius ir bendradarbiauti su bendraamžiais mokymosi procese), “Spice” (pedagogikos inovacijų centro kūrimas Europoje: renka, analizuoja, patvirtina ir dalinasi praktika pedagogikos srityje), “Carboschools” (Europoje vykstančių projektų mokykloms tinklas klimato pokyčių tema), “Pollen” (mokymo renovacija remiantis tyrimais pradinėse mokyklose), “e-Bug” (žaidimai, mokantys apie mikrobus), “Establish” (Europos mokslo ir technologijų ryšiai su pramone), “CoReflect” (interaktyvių forma pateiktų mokslo išteklių, gautų bendradarbiaujant su mokslininkais ir dėstytojais, internete kūrimas), “Pathway” (esamų mokymo metodų vertinimas), “Eurydice” (informacija ir analizė apie Europos švietimo sistemas ir politiką), “Helena” (lyčių studijos) ir “Material Science” (mechanizmo, skirto spręsti mokymo ir mokymosi problemas tam tikrose mokslo srityse kūrimas).

Mano asmeninis pasiūlymas vyresnių klasių geografijos ir istorijos pamokoms paįvairinti: moksleiviai, manau, su dideliu susidomėjimu sukurtų savo miesto žemėlapį užsienio turistams (http://www.use-it.be/europe/. Geriausias pavyzdys - Belgija: http://www.use-it.be/). Tiesa, darbo šioje užduotyje daug, tačiau, moksleiviai, manau, per metus jaustųsi tikrai kažką ypatingo nuveikę ir būtų už tai dar ir įvertinti.

Tyrimai mokslo edukacijos srityje. Pirmiausia visgi buvo pristatytos studijų mainų galimybės jauniesiems tyrėjams: “Maria Curie Action Initial Training Networks (ITN)” ir “Erasmus Mundus”. Po to: inovacija KidsINNScience (tiklsas - nustatyti ir skatinti novatoriškus požiūrius į mokymą ir mokymąsi) ir Liuveno Universiteto kuruojamas projektas “ActiMath” (tikslas - pašalinti “tarpą” tarp matematikos vidurinėje ir aukštojoje mokykloje). Daug švelnaus dėmesio susilaukė pranešimas apie tyrimą, kurio rezultatai tegia, kad tam tikri filmukai gali padėti vaikams mokytis, o dalyviai pritariamai linkčiojo klausydami pranešimo tema: “Jaunimo tezės - būdas sumažinti spragą tarp vidurinio ir aukštojo išsilavinimo” (Jaunimo tezės - tai darbai, kurių pobūdis ir struktūra analogiški bakalaurinio, magistrinio ir pan. darbams).

Mokslo edukacija - mąstymas iš išorės. Visų pirma buvo pristatytas video portalas ir audiovizualinė darbo stotis AthenaWeb. Šis portalas yra tarsi Youtube, tik skirtas konkrečiai mokslo profesionalams. Kita gi pristatyta įdomi įdėja buvo “The Science Fair (TSF)”: muzikos ansamblis, kuris savo dėmesį skiria būtent mokslo komunikacijai bei mokslo edukacijos inovacijoms. Projektas “SIS CATALYST” neįprastai vaikus įvardino kaip pokyčių tarp mokslo ir visuomenės agentus, o “Clickers” (studentų atsako sistema) pristatė šaunų būdą, kuriuo pagyvinus pamokas, mokiniai tampa labiau dinamiški ir aktyviau dalyvauja pamokoje. Pabaigoje - “Ignition*” - kūrybiška požiūri lavinanti trijų metų programa, kuri remiasi būtent kamieniniais mokslais (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika).

ES projektai tyrėjams. Pirmasis pranešėjas pristatė Europos Sąjungos iniciatyvas remiant tyrėjų profesiją, o toliau vėl buvo kalbama apie konkrečius projektus. “Scientifix Summer Campus” - programa 300-ams vidurinių mokyklų, kurios metu 15 - 17 metų moksleiviai po dvi savaites praleidžia laboratorijose bei tyrimų departamentuose, priklausančiuose 11-ai Ispanijos Universitetų. Vėliau buvo pasidalinta rekomendacijomis, kaip sudominti tiksliaisiais mokslais ir technologijomis dar labai jaunus vaikus (“The Secure Project”, “Science Education Curriculum Research”). Pristatyta mokslinės edukacijos sisteminių inovacijų tema bei projektas “Science Created by You”, kuris pristato konstruktyvaus ir produktyvaus mokymosi sistemą.

Mokyklų bendradarbiavimas. “eTwinning” - internetinis portalas, skirtas mokyklų ir mokytojų bendradarbiavimui: patogu naudotis bei didelė gausa įvairių šiuo metu aktyvių narių bei projektų. Antrasis pranešėjas šia tema siūlė įtraukti mokinius į matematikos “eTwinning” projektus. Sesija baigėsi apvaliojo stalo diskusija: “Ateities mokyklos”. Visų pirma keturi pranešėjai (Graikijos, Rusijos, Australijos ir Austrijos atstovai) pristatė savo šalių mokyklas, kurios naudojasi pažangiosiomis technologijomis. Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko “Nothern Beaches Christian School” Sidnėjuje, Australijoje (šią mokyklą pristatė Mr. Stephen Haris).

Mokslas, pramonė ir mokyklos. Pirmasis sesijos pranešėjas pabrėžė mokyklų ir pramonės bendradarbiavimo svarbą, pailiustruodamas Palvolos matematikos mokyklos ir Nokia Toijala centro bendradarbiavimo pavyzdžiu. “Pequeños Científicos” - kelių Kolumbijos istitucijų iniciatyva, kuri siekia kokybiško mokytojų darbo. “Ciência Viva” - vasaros stovykla moksleiviams Portugalijoje. Taip pat buvo kalbama apie mokslą ir technologijas Egipte bei edukacinę platformą inžinerijos mokslų srityje.

Portalai ir ištekliai. Pirmasis pranešėjas lygino tris skirtingas internetines platformas mokytojams: “KlasCement”, “LREforschools” ir “Scientix”. Kitas ypač pasirodęs svarbus man pranešimas šioje sesijoje buvo apie žurnalą mokytojams “Science in School”. Internetinis šio žurnalo puslapis yra net šiek tiek verčiamas į lietuvių kalbą, o anglišką ir nemokamą spausdintą versiją galima užsiprenumeruoti štai čia: http://www.scienceinschool.org/help#subscribe. 2-oje sesijos dalyje vėl buvo pabrėžta apie astronomijos naudą norint sudominti vaikus mokslu ir technologijomis. Pedagoginę meždiagą, eksperimentinius bukletus bei viktorinas klimato pokyčių ir pan. temomis nemokamai galima parsisiųsti puslapyje http://www.educapoles.org. Taip pat norint moksleivius sudominti šiomis temomis, vertėtų pasidomėti “Acid Ocean virtual lab”, kur moksleiviai gali tapti virtualiais mokslininkais.

Įrankiai ir eksperimentai. Gan įspūdingai skambėjo pirmasis šios sesijos pranešimas apie “CERN@school”. Šis projektas fizika besidomintiems moksleiviams suteikia galimybę būti įtrauktiems į universitetinio lygio fizikos tyrimus. Antrasis pranešėjas pristatinėjo “AUDACITY” programos galimybes ir vaizdžiai pademonstravo kaip naudojantis tokiomis programomis vaikams galima paaiškinti ir leisti patiems išmatuoti įvairius fizikinius dydžius. Dar vienas įdomesnių pranešimų buvo projekto “Greenlight for girls” pristatymas, kur robotų pagalba merginos yra sudominamos tiksliaisiais mokslais. Projektas sulaukė didelio pasisekimo ir maloniai kviečia prisijungti prie iniciatyvos.

Mokslas, muziejai ir pramogų parkai. Kaip žinia, vienas efektyviausių būdų sudominti vaikus mokslu yra mokslo populiarinimas. Ir vienas iš mokslo populiarinimo renginių, atvirų visuomenei, yra būtent mokslo festivalis (noriu priminti, kad tokių turime ir Lietuvoje). Pirmasis sesijos pranešėjas pristatė EUSCEA asociaciją, kuri yra skirta būtent tokiems renginiams organizuoti. Būnant šios organiacijos nariu, atsiranda galimybės gauti finansavimą būtent tokioms iniciatyvoms. Kiti pranešėjai lygino įvairius mokslo muziejus bei lankytojų atrakcijas, demonstravo virtualius mokslo muziejų variantus. Taip pat pristatytas mokslo centras “Technopolis”, kuris yra ne tik puikus pasirinkimas mokyklos ekskursijai, bet taip pat siūlo ir įvairią mokomąją medžiagą mokytojams.

Mini dirbtuvės. Mini dirbtuvių metu dalyviai turėjo galimybę išbandyti save įvairiuose žaisminguose užsiėmimuose. Vykusių dirbtuvių temos: “Geogebra” (interaktyvi grafika, algebra ir skaičiuoklė, galinti paįvairinti tiksliųjų mokslų pamokas), “Blogs” (blogas (arba tiklaraštis), kuriame mokytojas gali dalintis mokomąja medžiaga, patarimais, nuorodomis ir kt.), “SecondLife” (internetinis virtualusis pasaulis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Second_Life), “Xperimania” (šioje svetainėje mokytojai gali naudotis interaktyviomis mokymo priemonėmis, rekomenduojamais informacijos šaltiniais ir pedagoginėmis gairėmis chemijos mokymui), “Nanoyou” (nanomokslas ir nanotechnologijos), “Moodle course” (mokomųjų kursų internete kūrimas), “Twitter” (socialinis tinklas, leidžiantis mokiniams lengvai sekti mokytojo nuorodas ir rekomendacijas), “Basic HTML” (kalba, naudojama pateikti turinį internete), “Scientific posters” (priemonė, pristatyti savo mokslinį darbą), “Google forms” (internetinių apklausų kūrimas, galintis padėti pagerinti pamokų kokybę).

Mano asmeninė pastaba: internete yra daugybė įrankių, galinčių padėti mokytojams komunikuoti su moksleiviais, dalintis medžiaga, įdomiomis nuorodomis ir kt. Ypatingai mokytojams siūlau atkreipti dėmesį į “Google” produktus, kuriais, turbūt, yra paprasčiausia naudotis ir kurie gali ne tik padėti efektyviau dirbti, bet ir daug labiau sudominti moksleivius.

Pastaba:

Straipsnis parengtas remiantis Scientix internetiniu portalu bei konferencijos metu gauta medžiaga. Greitu metu internetiniame Scientix puslapyje (http://www.scientix.eu/web/guest/conference) bus galima rasti visą konferencijos medžiagą ir panagrinėti ją asmeniškai detaliau.

Moksleivių mokslinės draugijos (MMD)

2010-02-27T12:44:00.000-08:00

Moksleivių mokslinės draugijos (MMD) - taip, turbūt tik pasisvajojimas. Bet būtų gražu, jei kada nors visgi atsitiktų. O ką prisisvajojau ir net kažkam parodyti žadu, galima rasti čia.

Išsvajotas Vilniaus universiteto Statutas

2010-02-14T13:35:00.000-08:00

Išverkėm su Algiu didį darbą. Prisvajojom 100 puslapių įstatymo. Per savaitę! Labai įdomus, nors ir žudantis, darbas buvo, labai daug vertės ir įgūdžių pripūtęs mūsų dvasiai. Klaidų ir neaprašytų svajonių liko visgi daug, nes nespėjom, bet štai vat galite rasti mūsų ašaras čia.

----------

Pranešimas spaudai po laimėto konkurso:

Universitetų ateitis – studentų ir dėstytojų sukurtuose statutuose

2010-03-10

šaltinis: http://www.smm.lt

Trumpesnės egzaminų sesijos, tik raštu vykstantys studentų atsiskaitymai, universitetų valdomos ir pelno siekiančios konsultacinės bendrovės, vien anglų kalba vykstančios studijos – tai tik nedidelė dalis konkursui „Sukurk savo statutą“ šalies aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų pateiktų siūlymų.Alma Mater pagrindinio dokumento – statuto – projektus su vizijomis universitetų bendruomenių nariai rengė daugiau nei du mėnesius. Pažangiausi darbai bus pateikti aukštųjų mokyklų vadovams, o konkursą laimėjusi Vilniaus universiteto (VU) komanda atstovaus Lietuvą Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) Mokslo festivalyje.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento ir konkurso vertinimo komisijos nario Romualdo Ginevičiaus teigimu, šiandien aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai dažnai universitetuose jaučiasi tik kaip svečiai.

„Universitetas tiek studentams, tiek dėstytojams turėtų tapti antraisiais namais, o bendruomenės nariams privalu kartu siekti bendrų tikslų, jaustis atsakingais už savo aukštosios mokyklos ateitį, - pažymi R. Ginevičius. – Tai buvo puiki proga akademinei bendruomenei ne tik išreikšti konstruktyvias pastabas ir siūlymus dėl aukštojo mokslo sistemos, bet ir pasidomėti savo Alma Mater veikla, problemomis ir aktyviau įsitraukti į jos gyvenimą.“

Konkurso „Sukurk savo statutą“ nugalėtojais tapo VU komanda pavadinimu „Phi“, kurią subūrė Fizikos fakulteto antrakursė Aistė Norkutė, Komunikacijos fakulteto trečiakursis Algirdas Tamašauskas ir Žurnalistikos instituto lektorius dr. Egidijus Jaseliūnas.

VU komandos nariai savo universiteto statuto ir vizijos projekte siūlo kurti mokslines draugijas ir fakultetų teisėmis veikiančius akademinius institutus, trumpinti egzaminų sesijas, atsisakyti studentų atsiskaitymų žodžiu, aktyviau viešinti universiteto ir čia dirbančių mokslininkų veiklą, skatinti dėstytojus kelti savo kvalifikaciją bei įgyvendinti kitas studijų kokybę gerinančias veikas.

„Manome, kad tik raštu vykstantys ir specialiai koduojami studentų atsiskaitymai taptų skaidresni. O sutrumpintos egzaminų sesijos, gauti balai už semestro metu atliktus namų darbus, skatintų ne „iškalti“ reikiamą medžiagą prieš pat egzaminus, bet ir mokytis viso semestro metu, aktyviau lankyti paskaitas ir užsiėmimus, - teigia nugalėtojų komandai atstovaujanti A. Norkutė. – Siūlome kurti ir naujas mokslines draugijas, jų narius skatinti stipendijomis ir akademiniais įvertinimais. Tai padėtų gerinti studentų įgūdžius”.

Panašių studijų kokybės gerinimo pavyzdžių savo darbuose pateikia ir kiti konkurso dalyviai. Daugelis universitetus ragina ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių – aktyviau dalyvauti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose projektuose, steigti verslui paslaugas teikiančias konsultacines ir mokslinių tyrimų bendroves bei kt.

Taip pat studentai ir dėstytojai siūlo įsteigti psichologinės pagalbos studentams ir dėstytojams kabinetus, sukurti specialias antikorupcines komisijas, skelbti tik tarptautinius viešus konkursus dėstytojų pareigoms užimti, supaprastinti magistro ir doktorantūros laipsnių įgijimo tvarkas, fakultetų ir katedrų vadovus rinkti skelbiant viešus akademinės bendruomenės rinkimus, didinti aukštojo mokslo prieinamumą žmonėms su negalia, diegti nuotolinio mokymosi programas ar sukurti neformalaus mokymosi „Senjorų universitetą“.

Aukštųjų mokyklų statutų rengimo konkursą „Sukurk savo statutą“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos priemones, skirtas Lietuvos mokslo ir studijų plėtrai. Šiuo metu ES fondų lėšomis gerinamas šalies aukštųjų mokyklų valdymas, rengiami nauji statutai. Todėl įsitraukti į šį procesą paraginti ir studentai bei dėstytojai.

Daugiau apie konkursą „Sukurk savo statutą“:Konkurse „Sukurk savo statutą“ norėjusioms dalyvauti universitetų bendruomenėms reikėjo suburti mišrias grupes, susidedančias iš 2 studentų ir 1 dėstytojo, ir patiems parengti savo aukštosios mokyklos statuto projektą su vizijomis ir jų įgyvendinimo planu 2010–2015 m. T.y. numatyti, kaip per ateinančius penkerius metus turėtų pasikeisti jų universitetas ar kolegija, pavyzdžiui, kokia turėtų būti aukštosios mokyklos valdymo sistema, studijų programa, kokie galėtų būti įgyvendinti infrastruktūros projektai ir kt.

Iš viso konkurse dalyvavo aštuonios komandos, atstovaujančios septynias šalies aukštąsias mokyklas. Projektai buvo vertinami pagal dešimties balų sistemą, atsižvelgiant į aktualumo, realumo ir pagrindimo kriterijus. Pateiktuose darbuose taip pat turėjo būti numatytos galimybės pasinaudoti 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriama parama Lietuvos mokslo ir studijų plėtrai. Projektus vertino iš ŠMM, mokslininkų, studentų ir rektorių organizacijų atstovų sudaryta komisija.

Daugiau informacijos: Albertas Barauskas, projekto koordinatorius.

---------

Kelionės įspūdžiai:

foto: London, Cambridge, video: London, Cambridge, žemėlapis.

Norint pažinti mokslą, valstybinių egzaminų laikyti nereikia

2009-12-31T08:00:00.000-08:00

Pagaliau, norint patekti į mokslo idėją besivaikančią draugiją, neteks susidurti su specialiai parengta mokslinių žinių ar konpetencijos patikra, o tavo IQ gali būti toks, kokio tau asmeniškai reikia, kad būtum laimingas. Būtent tokiais principais veikia Lietuvoje vis labiau populiarėjanti mokslo populiarinimo idėja.

Mokslo populiarinimo idėja Lietuvoje nėra nauja, tačiau originalūs būdai ir priemonės, padedančios populiarinti mokslinę mintį, aktyviai ėmė stebinti įvairias Lietuvos bendruomenių dalis visai neseniai. Keli, tačiau rezultatyvūs, mokslo festivaliai, stovyklos, konkursai, olimpiados, moksliniai žurnalai, internetiniai portalai – graži pradžia, tačiau, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, sunku suprasti, ar tai jau bent pusė darbo.

Mokslo populiarinimo veikimo principą ir svarbą galima lengvai suprasti prilyginus natūralių vaistų (žolelių, arbatų ar pan.) veikimo modeliui: teigiamų rezultatų reikia palaukti gal ir ilgiau, nei vartojant chemiškus vaistus, tačiau puoselėjamas imunitetas bei jokio šalutinio poveikio grėsmės. Štai tokiu modeliu veikiančios mokslą populiarinančios iniciatyvos populiarina mokslinę mintį, informuoja visuomenę moksliniais klausimais ir taip ugdo žmonių supratimą apie mokslo pokyčius ir raidą bei prisideda prie brandaus visuomenės mąstymo ugdymo.

Mokslo populiarinimo renginiai turi ir atgalinį ryšį: svarbu ne tik, kokio aukšto lygio yra mokslininkai, bet ir kaip jie moka kalbėti visuomenės kalba. Garsus pasaulio fizikas R. Feynman yra pasakęs, kad mokslą labiausiai supranta tas, kuris jį sugeba paaiškinti penktokui. Deja, vyresnieji studentai yra pastebėję, kad pas Lietuvos mokslo žmones už rankų nusivedus jau net ne penktokus, o būrelius pirmakursių, dažnai tenka susidurti su „iš visko ką sakė, supratau tik jungtukus“ problema. Tačiau kuo toliau, tuo labiau vyresniųjų kuruojami pirmakursiai vis daugiau supranta, apie ką tie mokslo žmonės šneka. Ir tikrai ne dėl to, kad studentai protingėja, o dėl to, kad tie mokslo žmonės, jausdami jaunas galvas ir vis daugiau bendraudami su jomis, mokosi kalbėti taip, kaip reikia kalbėti su pirmo kurso studentais, kad jie suprastų. Mokslo žmonių intensyvus buvimas tiek jaunųjų studentų, tiek visos, net ne mokslinės visuomenės aplinkoje yra naudingas ne tik kiekvieno jų asmeninei brandai, bet apskritai akademinei minties plėtrai Lietuvoje.

Štai, pavyzdžiui, Cafe Scientifique yra vienas iš daugelio būdų populiarinti mokslinę mintį ir visai dar jaunas mūsų šalyje. Pirmą kartą Cafe Scientifique idėją Lietuvoje įgyvendino British Coucil atsovybė Lietuvoje, tačiau iniciatyvos testinumas nebuvo tolydus. Deja, viena iš sąlygų, norint pastebėti teigiamus mokslo populiarinimo iniciatyvos rezultatus, yra būtent pastovus ir tolydus veiklos vykdymas.

Cafe Scientifique – tai vieta, kur prie kavos puodelio arba vyno taurės kiekvienas turi galimybę tyrinėti ar tiesiog pajusti naujausias mokslo ir technologijų idėjas. Cafe Scientifique misija: intensyvaus mokslo ir visuomenės dialogo skatinimas, įtraukiant visuomenės narius į jį per lengva forma pateiktą mokslinę mintį. Pajutę šios idėjos gylį, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos (VU FF SMD) nariai, bendradarbiaudami su VšĮ „Mokslas ir menas“ bei Laisvuoju universitetu (LUNI) pabandė dar kartą įgyvendinti Cafe Scientifique idėją Lietuvoje. Rezultatas – 2009-ųjų m. gruodžio 21d. įvykusioje Cafe Scientifique, studentų sesijos metu ir prieš pat Kalėdas, žmonės į salę „Pogo“ bare netilpo, o pagrindinis renginio moderatorius, VU FF SMD bei „Mokslas ir menas“ narys, Simas Janulis po renginio dar ilgai dalino pažadus atėjusiems, kad kita Cafe Scientifique bus. Ir bus neužilgo.

2009 m. gruodžio 21d. studentai lektoriumi į renginį pasikvietė pabūti dr. Miką Vengrį, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro vyresnyjį mokslininką, docentą. Jaunas mokslininkas yra ypač mėgstamas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų, užsiima biologinių sistemų tyrimais ultragreitu lazeriu, kartu su kolegomis nagrinėja šviesos sužadinimo reiškinius gyvojoje gamtoje – tokius, kaip fotosintezė, regėjimas, fototaksis, domisi fotodinamine navikų terapija (vaizdinimas ir spektroskopija) bei mėgsta kalbėti gamtamokslinėmis temomis prie bokalo alaus ar arbatos puodo.

Dar iki gruodžio 21d. Cafe Scientifique organizatoriai sulaukė ir visuomenės nesupratimo – dr. doc. Virgilijus Minialga studentams rašė: „Ir kažkaip nedrąsu bare kalbėti apie mokslo plonybes, smulkiąją spektrinių linijų struktūrą. Ten gal bus kalbama apie išgerto alaus kiekį ir sudaužytų bokalų skaičių? Atrodytų, kad ramiau ir dalykiškiau būtų pasitarti kokioje šviesioje auditorijoje, o ne „blackground'e““. Tačiau renginio iniciatoriai nenorėjo patikėti, kad duš bokalai ir kad susirinkusieji slys į mokslo plonybes, nes ne toks yra Cafe Scientifique principas.

Viena pagrindinių Cafe Scientifique ašių yra neformali aplinka, kurioje kiekvienas gali išsilaisvinti iš nepagrįstų išorinių apribojimų, atsiradusių neobjektyviai įvertinus žmogaus galimybes ir taip apribojus galimą potencialą bei saviraišką. Suteikus žmogui saugią erdvę kartu suteikiame jam ir progą pajusti ir išbandyti savo realias galimybes, išsilaisvinti iš nepagrįstų vidinių apribojimų, kurie formuojasi dėl asmeninės patirties trūkumo. Tad iš esmės Cafe Scientifique pagrindinė ašis – neformali aplinka – įgalina kiekvieną, tiek bet kokios srities mokslo žmogų, tiek maisto parduotuvės kasininką Julių ar siuvėją Donatą drįsti domėtis mokslo bei technologijų idėjomis, raida, nebijoti tirti, mąstyti bei analizuoti įvairius mokslo klausimus. Juk, pavyzdžiui, net A. Einšteinui universitete studijuoti nelabai sekėsi, tačiau jis buvo tas, kuris apvertė pasaulio mokslą aukštyn kojom, dirbdamas tiesiog Patentų biure.

Ir štai mokslo populiarintojai sako - mokslas visiems: vieniems tam, kad susipažintų, pajustų ir taip nors šiek tiek pabrandintų savo sąmonę, o kitiems tam, kad tikėtų ir mylėtų tai, ką savame moksle daro. Nes juk gal Antanas, kuris net nelaikė fizikos valstybinio egzamino, bus antrasis Einšteinas ir tiesiog reikia, kad tam tikru metu ir tam tikras mokslas tą Antaną tinkamai žavėtų. Štai būtent šia linija ir veikia mokslo populiarinimas.

Neskatinama studentų mokslinių draugijų veikla – neskatinamas mokslo prestižo Lietuvoje kūrimas. 2009 ruduo.

2009-12-28T15:39:00.001-08:00

Etinis abipusio altruizmo jausmas, išsivystęs dar paleolite, nėra išimtis ir šiais, išsivysčiusiais mūsų laikais - derybas vedame tik su tais mainų partneriais, kurie gali atsakyti bent jau panašios vertės veiksmais. Toks sindromas liaudyje vadinamas – „aš pakasysiu nugarą tau, jei tu po to pakasysi man“.

Deja, tūlam lietuviui su „nugaros pakasymu“ retai įtiksi – finansinių konvulsijų taršoma visuomenė dažniausiai labiau suinteresuota piniginiu atlygiu. Nepaisant to, jaunimo tarpe gausu vienakrypčių altruizmo apraiškų - ne pelno siekiančių organizacijų – ambicingai vis dažniau gimstančių ir dar kartą tariančių pirmuosius savo žodžius. Taigi dar jaunos, naivios, tačiau entuziastingos jaunimo organizacijos bando vis žadinti Lietuvą, tačiau dėl žmogiškųjų išteklių stokos jos dar vos tik „du gaidelius“ retkarčiais mums padainuoja. Aktyvių ir motyvuotų žmonių trūkumas turbūt yra kiekvienos ne pelno siekiančios organizacijos problema, nes Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, dar nėra sukurtas prestižas priklausyti draugijoms bei klubams. Ir, skirtingai nei Lietuvoje, kiekvienoje brandžios šalies pateiktoje anketoje, galime sutikti klausimus dėl savanoriškos ir visuomeninės veiklos bei narystės, o tai jau motyvuoja ir sunkesnes nei „du gaideliai“ daineles išmokti.

Turbūt ne valstybės biudžeto dalimi turėtų būti motyvuojamas jaunimas. Štai, kaip pavyzdį galime panagrinėti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinę draugiją (SMD). Šioje SMD studentai ne tik aktyviai veikia savo mokslo srityje, ne tik populiarina mokslo idėją bent jau savo studentų tarpe, bet apskritai, priklausyti tokiai draugijai jų fakultete jau yra prestižas. Studentai, norėdami toliau tęsti savo medicinos studijas, tapti magistrais, o vėliau daktarais – žino, jog beveik privaloma tokios draugijos veikloje aktyviai dalyvauti.

Fizikai, ir ne tik jie, šia motyvacijos linija taip pat išsikovojo puikius rezultatus. Kasmetinėje VU FF SMD organizuojamoje studentų mokslinėje konferencijoje „Laisvieji skaitymai“ dalyvauja per 50 studentų. Ir naivu būtų tikėtis, jog lygiai tiek dalyvautų, jei nebūtų rastos skatinamosios priemonės, šiuo atveju, papildomi balai stojant į magistrantūros studijas.

Deja, šiais laikais Lietuvoje SMD veikia vis dar ne taip stipriai bei rezultatyviai, kaip galėtų ir kaip veikia mokslo klubai ir draugijos užsienyje.

Mokslo draugijos iki 1990 metų

Daug stipresnis „reguliavimas iš viršaus“ buvo visose SMD nuo 1947 iki 1989 metų. Tais laikais tokios draugijos turėjo net po kelis šimtus narių ir dauguma jų dirbdavo katedrose, laboratorijose, rašydavo mokslinius darbus, važinėdavo į nacionalines bei tarptautines konferencijas ir t.t. Tokia tikslinga mokslinė draugijos veikla nebuvo finansiškai atlyginama, tačiau motyvuojamas jaunimas būdavo, pavyzdžiui, galimybėmis dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Štai būtent dėl to, būsimam mokslo žmogui buvo tiesiog natūraliai būtina priklausyti mokslo draugijoms bei klubams. Viso to rezultatus galima matyti dar ir šiomis dienomis - štai vienas buvęs SMD narys (1958 – 1963 metais), buvęs centrinės SMD tarybos narys (1958 – 1962 metais), vėliau tapęs FF SMD moksliniu vadovu, o dar vėliau VU prorektoriumi mokslo reikalams, atsakingas už VU SMD, Juozas Vaitkus šiuo metu yra garsus Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, vienos iš „CERN“ mokslinių tyrimų linijos koordinatorius. Šio fiziko dalyvavimas mokslinėse SMD konferencijose jau nuo pirmojo kurso suteikė jam, tuometiniam studentui, galimybę pristatyti savo studentiškus, bet visgi mokslinius darbus akademinei Lietuvos, o vėliau ir užsienio visuomenei, susipažinti su pasaulinio lygio tuometiniais mokslininkais. Kaip teigia pats profesorius: „Pagrindinis dalykas: pamatytas pasaulis ir, kad yra daug labai protingų studentų (veikia auklėjančiai)“ bei „Per SMD į profesorius ar vyriausius mokslo darbuotojus: sunku VII Fizikos fakulteto aukšte surasti tuos, kurie tapo tokiais kitaip.“

Mokslinių draugijų veiklos trūkis ir šių dienų SMD

Požiūris, kad studentai patys turi rodyti iniciatyvą, susikūrė 1989 - 1990-aisiais metais. Būtent tada SMD veikla buvo nutrūkusi. Staiga nepriklausomai Lietuvai tapus, visi panoro pajusti tą visapusišką laisvę ir nepriklausomybę. Net ir studentai.

Ir visgi SMD veiklos trūkio rezultatas buvo dvipusis. Viena vertus buvo iškilusi rimta grėsmė visoms SMD Lietuvoje tiesiog išnykti, kita vertus, vėl atgimusios įvairios SMD atgijo su daug platesniu požiūriu į galimą draugijų veiklą, idėją ir galimybes.

Šiomis dienomis visos Lietuvos SMD yra specifinės, su savo prioritetinėmis veiklos kryptimis ir skirtingu aktyvumu. Ne visuose universitetų fakultetuose šiandien galime rasti SMD, tačiau kaikuriuose jos yra ir net labai stiprios. Vienos jų, pavyzdžiui, tiek Kauno tiek Vilniaus medikų, suinteresuotos vien moksliniais klausimais, tačiau aktyvi jų veikla visgi populiarina mokslą būtent medicinos studentų tarpe. Kitos SMD veikia atviriau – Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetų SMD aktyviai veikia visuomenės mąstu. Šios SMD nuolat ir rezultatyviai prisideda prie mokslo populiarinimo plačiajai visuomenės daliai Lietuvoje.

Įvairios mokslo draugijos po visų SMD veiklos trūkio atgyja dar ir šiomis dienomis. Štai dar pernai atsibudusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto SMD dar tik bręsta, bet jau ėmėsi rimtai veikti komunikacijos mokslų linija.

Taigi ne visos SMD šiomis dienomis veikia, ne visos veikia aktyviai, bet tiek veikiančios, tiek pradedančios veikti, turi tiesioginę bei rezultatyvią įtaką akademinės minties plėtrai Lietuvoje.

Studentų mokslinės draugijos atgyja ir su daug platesniais veiklos principais. Ne gana to, stengiamasi skatinti visų SMD bendradarbiavimą, siekiant rezultatyvesnės veiklos. Š.m. spalio 23 dieną įvykęs neoficialus šešių Vilniaus universiteto SMD atstovų susitikimas teikia vilties, jog bendradarbiaudamos veikiančios Lietuvos SMD įgyvendins rimtus projektus būtent mokslo populiarinimo linija bei skatins naujų SMD kūrimasi bei atgyjimą.

Mokslo institucijos prie SMD veiklos skatinimo prisidėti per daug nesistengia

Deja, ypač aktyviau mokslą populiarinančioms SMD labai sunku pritraukti rimtai mokslu užsiimančius studentus. Mokslo populiarinimo veikla tokiems studentams atrodo nerimta, o priklausymas tokioms SMD dar visgi nėra prestižas Lietuvoje. Taigi turbūt ne vieną SMD kamuoja žmogiškųjų išteklių problema. O ypač kai norisi, kad tie žmogiškieji ištekliai aktyviai prisidėtų ir prie veiklos rezultatyvumo.

Turbūt visos šių dienų SMD – studentų iniciatyva. Visų jų veiklų rezultatai yra pasiekti neatlygintinu studentų darbu. Motyvacinės priemonės, tokios, kaip papildomi balai stojant į magistro studijas, studentams jungtis prie tokių draugijų daugumoje SMD taip pat yra iškovotos pačių studentų. O jauni žmonės labai lengvai motyvuojami, jei jiems siūlomos geresnės ateities perspektyvos, mokslo galimybės.

Gaila, kad toks motyvacinis aparatas nekuriamas pačių mokslo institucijų. Viena kita skatinimo priemonė neužkurs visų Lietuvos SMD ir nesukurs jų prestižo. Norint realios, aktyvios bei rezultatyvios visų SMD veiklos reikia strateginio plano, pasiūlyto būtent iš institucinį pasitikėjimą turinčių mokslo institucijų pusės. Arba galima kaip lyg šiolei laukti, kol tai žingsnis po žingsio, lėtai, bet padarys patys studentai.

O liko nei daug nei mažai – štai, pavyzdžiui, iš dvylikos Vilniaus universiteto fakultetų ir devynių institutų matosi vos šešios daugiau mažiau veikiančios SMD.

Optimizmo, bet kuriuo atveju, netrūksta

Mokslinių draugijų veikla turi teigiamos įtakos savo bei kitų studentų gyvenimui ir netgi busimam karjeros pasirinkimui. Studentai, dalyvaujantys SMD veiklose tiki, kad iniciatyvos, veržlumo ir atkaklumo prisideda prie studijų ir mokslo Lietuvos universitetuose, mokslininko profesijos, mokslinės veiklos populiarumo bei kokybės, vis daugiau žmonių sudomina mokslo idėja bei parodo ir įrodo mokslo svarbą vis didesnei visuomenės daliai.

Studentų mokslinių draugijų veikla - ateities Lietuvos mokslinio elito kūrimas. 2009-05-01

2009-12-28T15:38:00.000-08:00

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos (VU FF SMD) pradžia - medikų inicijuota pirmoji Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Studentų akademinės mokslo draugijos konferencija, vykusi 1947m. spalių (!) mėn. 26-27 dienomis. Vėliau, nuo 1989 metų rimta SMD mokslinė veikla buvo nutrūkusi dėl aktyvaus studentų įsitraukimo į Lietuvos laisvės siekiančius judėjimus. Ir tik 2004-aisiais metais Fizikos fakultete, būrelyje jaunų žmonių, vėl buvo suintegruota idėja, kad mokslo visgi reikia. Ir jo reikia ne tik užsidarius savame sandėliuke - ypatingai naudingas yra mokslo pristatymas visuomenei. Šios jaunatvišku maksimalizmu kvepiančios idėjos ir buvo akstinas studentų mokslinei draugijai (VU FF SMD) vėl aktyviai veikti. Susirinkę bendraminčiai ėmė inicijuoti mokslinius renginius, dalyvauti akademinėje veikloje, generuoti įvairias mokslo idėjas.

Šiuo metu VU FF SMD – organizacija, siekianti populiarinti mokslinius tyrinėjimus studentų tarpe, skleidžianti informaciją mokslinėmis temomis, skatinanti studentus aktyviai įsitraukti į visuomeninę veiklą, populiarinant fizikos mokslą. Aktyvus jaunuolių dalyvavimas tiek kasmetiniuose, tiek vienkartiniuose SMD renginiuose yra pagrindinis rodiklis, kad paklausa tokioms iniciatyvoms yra, o naudingumo koeficientas priklauso tik nuo pastangų ir idėjų nuoširdumo.

„Turbūt nerasime nė vieno Lietuvos fiziko, tokio, kurį šiandien galėtume vadinti Fizikos korifėjumi, kuris nebūtų skaitęs pranešimų SMD (Studentų Mokslinės Draugijos) konferencijose. Juk kaip gera visiems kartu, ir profesoriams, ir studentams (netgi fuksams!) padiskutuoti apie rimtus dalykus. Tam ne visada būna laiko per paskaitas, o, norint tokius dalykus pažinti ir suprasti, tenka veržtis toli už Jums peršamų studijų programų rėmų. Kažkada Fizikos fakultete egzistavo tokia nerašyta studentiško darbo vertinimo norma - jei remiantis diplominio darbo rezultatais negalima parašyti mokslinio straipsnio – tas darbas silpnas. Tikėkimės, kad tokie laikai vėl sugrįš, ir šie „Laisvieji skaitymai“ tam pasitarnaus. Kaip ir daugelį kitų dalykų, kurie pirmąkart nutiks Jūsų gyvenime, savo pirmąjį mokslinį pranešimą atsiminsite visą likusį gyvenimą.“ – teigė prof. V. Balevičius, Fizikos fakulteto dekanas, SMD ir Fizikos fakulteto organizuojamos mokslinės konferencijos „Laisvieji skaitymai“ leidžiamos mokslinių pranešimų knygutės įvadinėje kalboje.

Šiais metais, balandžio 3d. Fizikos fakultete vykusioje 52-ojoje studentų mokslinėje konferencijoje „Laisvieji skaitymai“ iš 40-ies stendinių pranešimų geriausiai įvertinti buvo 3: Patrik Ščajev „Rekombinacijos procesų tyrimas stipriai sužadintuose 3-SiC ir 4H-SiC kristaluose laisvakrūvės sugerties metodu“, Gintarė Batavičiūtė „Pažeidimo slenksčio paieškos algoritmų palyginimas ir jų neapibrėžties įvertinimas panaudojant kompiuterinį modeliavimą“, Darius Dabrovolskas „InGaN fotoliuminescencijos tyrimas konfokaliniu mikroskopu“. Žodinių pranešimų laureatais iš 9 dalyvavusių tapo: Andrius Vanagas „Skaitmeninės holografijos metodas lazerinės abliacijos tyrimams“, Jevgenij Chmeliov „Energijos pernaša ir nefotocheminis gesinimas antrojoje fotosistemoje“, Vytautas Butkus „Dvimatė elektroninė spektroskopija“. Ir ne prizas nugalėtojui penkiasdešimt dalyvių paskatino šiais metais dalyvauti šioje konferencijoje – norint pradėti mokslinę veiklą, dalyvavimas tokiuose renginiuose yra tiesiog būtinas. Būtent tokios mokslinės konferencijos ir renginiai, VU FF SMD narių nuomone, padeda brandinti ir ugdyti būsimą Lietuvos mokslinės visuomenės elitą.

Ypatingo dėmesio ir pasisekimo sulaukė šiais metais pirmą kartą įgyvendinta SMD iniciatyva „Studentai – moksleiviams, moksleiviai – studentams“. Vienos dienos stovyklos Vilniaus vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“ idėja sužavėjo ne tik moksleivius, bet ir pačius idėjos iniciatorius. Tiek organizatorių, tiek dalyvių nuomone, stovyklos programa buvo nuostabi - fizikai, iliuzionistas, astronomai, fakyrai, žaidimai, paremti kažkuo ne blizgiu, o „pasidaryk pats“ bei edukaciniu principu. Tikslingai parengta plataus spektro stovyklos programa paskatino moksleivius tolerantiškiau priimti mokslo idėją.

Stovyklos tikslai: skatinti mokslo praktiką kasdieniniame gyvenime, populiarinti mokslą, supažindinti su universitetais bei kuruoti susidomėjusius aukštuoju mokslu moksleivius. O rezultatus suformulavo ir padiktavo patys moksleiviai: „Neįtikėtina, bet dauguma mūsų šiąnakt jus sapnavo! Net ir aš! Man apskritai keista, nes aš nieko nesapnuoju. Retkarčiais... kokį kartą į du mėnesius gal.“, „Man labai patiko. Užaugusi norėčiau būti astronome.“

Mokslinės konferencijos, mokslo populiarinimo projektai, diskusijos su mokslininkais, seminarai, mokymai, profesinių santykių kūrimas tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje – visiems jaunuoliams atviros SMD iniciatyvos. Šiais metais išrinkta nauja SMD valdyba, padedama visų SMD narių, siekia, kad VU FF SMD butų ta terpė, kurioje kiekvienas Fizikos fakulteto studentas galėtų rasti ir įgyvendinti savo mokslines idėjas. Būtent SMD gali suteikti galimybes Fizikos fakulteto studentui eiti savojo, ir kartu visų bendrojo, mokslinio tikslo link.

Mes tikime, kad SMD narių dalyvavimas platesnėje jaunimo akademinėje veikloje turės teigiamos įtakos ne tik SMD narių dalykinei ir asmenybės brandai, bet ir visų mūsų fakulteto studentų akademinei minties plėtrai. Ir gal nors ne visi mes, VU FF SMD nariai, tapsime didžiais mokslininkais, tačiau bent jau prisidėsime, tiek, kiek galime, prie užauginimo naujos kartos, kuri suvokia mokslo svarbą, kurs ateities Lietuvą bei Lietuvos ekonomiką, paremtą inovacijomis, aukštosiomis technologijomis ir naujausiais moksliniais išradimais.

VU FF SMD narių nuomone, mokslo idėjos, renginiai, mokslo populiarinimo projektai turi būti transliuojami pagrindiniame visuomenės kanalo eteryje - tik tuomet akademinės minties plėtra mūsų šalyje įgįs reikiamą pagreitį. Ir galiausiai mes tikimės, kad aktyvi VU FF SMD veikla ir iniciatyva įjungs visus LR piliečius į „talką“ ir taip padės kelti švietimo sistemos lygį Lietuvoje.

Astronomijos mylėtojai netilpo į auditorijas. 2009-04-03

2009-12-28T15:36:00.000-08:00

Naktį pievutėje, arba dar geriau – Katedros aikštėje, teleskopą apsikabinusį svajotoją pamatyti gan sunku – lietuviai nepasižymi dideliu romantiškumo rodikliu. Tačiau galbūt šie metai įpūs romantiško džiugesio visai Lietuvai.

2009 metai – tarptautiniai astronomijos metai arba proga apie žvaigždes pasvajoti ne tik atkakliems astronomijos mylėtojams. Šiais metais Lietuvoje ypatingai didelis dėmesys skiriamas astronomijos populiarinimui ir kiekvienas norintis turi galimybę pasvajoti su astronomais kartu, ant tos pačios pievutės arba net ir pačioje Katedros aikštėje.

Balandžio 3-ios dienos vakarą į Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos renginį susirinkę smalsuoliai net netilpo į auditoriją. Organizatoriai nepasimetė ir paskaita „Sugrįžimas į mėnulį“ netilpusiems romantikams buvo kartojama. „1969 m. liepos mėn. 20 d. pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo pirmuosius žmogaus žingsnius Mėnulyje, o vėliau nekantraudamas laukė pranešimų apie naujus Apollo ekspedicijų astronautų atradimus šiame mūsų kosminiame palydove. Ilgainiui visuomenės domėjimasis Mėnuliu atslūgo, o tyrėjų žvilgsniai nukrypo į kitus tolimesnius Saulės sistemos kūnus. Ar dabar, praėjus 40 metų po pirmojo Apollo astronautų iišsilaipinimo Mėnulyje, visos paslaptys apie mūsų artimiausią kosminį kaimyną jau atskleistos? Kada ir dėl ko planuojama sugrįžti į Mėnulį?“ Visa tai susirinkę smalsuoliai sužinojo doc. J. Sūdžiaus dėstomoje paskaitoje

Renginio organizatoriai sužavėjo susirinkusius ne tik suorganizuotomis žavingomis paskaitomis, demonstracijomis, bet ir įspūdingais žaidimais, išradimais bei šou elementais. Štai Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai visus stebino savo sukurtų robotų šou, Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astrofizikos studentai žavėjo gyvais pasakojimais ir žaidimais, o jaukiai viename observatorijos bokštelių viršuje įsikūrę Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų mokslinės draugijos (VU FF SMD) nariai gundė visus žaismingiau ir su humoru, žvelgti net į pačią, kartais taip sudėtingai atrodančią, fiziką. Daug dėmesio sulaukė VU FF SMD šou lauke, kur romantikai turėjo galimybę grožėtis jau ne tik žvaigždėmis, o ir fizikų „pagamintais“ žaibais, azoto griaustiniu bei paskaninti vakarą azote šaldytais kukurūzais.

Ir nors nedažnai tenka pamatyti naktį ant pievutės su teleskopu gulintį vieną kitą astronomą, tačiau balandžio 3-ios dienos vakarą šalia Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos tokių astronomijos mėgėjų ir šiaip romantikų ant pievutės įsitaisė ne viena dešimtis.

Stovykla SMMS: "Studentai - moksleiviams, moksleiviai - studentams". 2009-02-28

2009-12-28T15:29:00.000-08:00

Eksperimentinis darbas Nr.1

2009 m. vasario 28d.

Užduotis:

1) Skatinti mokslo praktiką kasdieniniame gyvenime;

2) Populiarinti mokslą;

3) Supažindinti moksleivius su Lietuvos universitetais;

4) Kuruoti aukštuoju mokslu susidomėjusius moksleivius.

Teorinis įvadas:

Nevarginkite savęs sausomis teorijomis. Tiesiog susikaupkite ir pagaliau įgyvendinkite viską praktiškai.

Darbo eiga:

Seniai seniai, prieš mėnesį, o gal prieš du, būrelyje jaunų ir aktyvių Lietuvos studentų buvo tyliai suintegruota idėja - iššūkis ne tik Lietuvos studentams, bet ir moksleiviams. Neilgai trukus visos Lietuvos švietimo sistemos jūroje buvo nustatytos skatintinų tobulinti sričių koordinatės ir pradėtos tilto „studentai - moksleiviai“ statybos. Labiausiai džiugino Vilniaus universiteto fizikos fakulteto „Studentų Mokslinės Draugijos“ radarais aptiktas Lietuvos studentų poreikis dalyvauti savanoriškoje abipusiai naudingo ir vertingo tilto statybų „talkoje“.

Galbūt iki ekonominio sunkmečio spėjome per daug išlepti ir pamiršome, kad giliausias jūras galima perbristi tiesiog su nuoširdžiomis idėjomis, o nuoširdumui, savaime suprantama, nereikia pinigų.

Taigi sumokėję sąskaitas savo nuoširdumu mes, susibūrę dėl idėjos Lietuvos studentai, š.m. vasario 28 d. nutiesėme žaismingą tiltą į Vilniaus vidurinę mokyklą „Lietuvių namai“. „Talkos“ metu stebėjome mokslinius ir šiaip patrauklius šou, žaidėme bei diskutavome, „taškėmės“ po sniegą ir svajojome po žvaigždėtu dangumi, o galiausiai jaukiai sukritę vienas prie kito, vaišinomės arbata, muzika bei jausmais.

Rezultatai:

„Jei jūs džiaugiatės, tai ką jau kalbėt apie vaikus ir net mokytojus! Dėkoju Jūsų komandai. Žaviuosi ir didžiuojuosi.“

„Neįtikėtina, bet dauguma mūsų šiąnakt jus sapnavo! Tuo tarpu ir aš! Man apskritai keista, nes aš nieko nesapnuoju. Retkarčiais... kokį kartą į du mėnesius gal.“

„Norėjau padėkoti, bet tiesiog nerandu tiek žodžių, kad galėčiau išsakyti savo mintis ir jausmus."

„Rytoj mano gimtadienis. Ši diena, šis vakaras – geriausios mano gimtadienio išvakarės.“

Išvados:

Manome, kad Lietuvoje ypatingai trūksta universitetų bendravimo su moksleiviais. Tokie mokslo populiarinimo, aukštuoju mokslu suinteresuotų moksleivių ieškojimo ir kuravimo projektai Lietuvoje turi būti visų LR piliečių tikslas. Tikimės, kad šis jungtinis Lietuvos studentų projektas paskatins jungtis visus LR piliečius į „talką“, statant vertingus savo rezultatais „tiltus“ į kiekvieną Lietuvos mokyklą ir taip kels švietimo sistemos lygį Lietuvoje.

Literatūra:

Literatūra??? Jokios literatūros! Tiesiog nuoširdžiai dėkojame Vilniaus vidurinei mokyklai „Lietuvių namai“, jos moksleiviams, savanoriškai sutikusiems dalyvauti studentams, iliuzionistui Tomui Šimkui, fakyrams „Ugnies ženklai“, „Matematikos mokykla gyvenimui“ įkūrėjams, astronomų klubui bei visiems prisidėjusiems prie šio projekto, skirto kuruoti susidomėjusius aukštuoju mokslu moksleivius, populiarinti mokslą bei skatinti mokslo praktiką.